Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Oro kokybės metinių duomenų apžvalga

2003 m. oro kokybės tyrimų Vilniaus aglomeracijoje apžvalga

2006-03-21

2003 metais Vilniaus aglomeracijoje oro kokybės tyrimai buvo atliekami keturiose Vilniaus miesto automatizuotose oro užterštumo matavimo stotyse (OKT): Senamiesčio, Lazdynų, Žirmūnų, Žvėryno seniūnijose. Lazdynų oro kokybės tyrimų stotis, įrengta atokiau nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių, yra foninė Vilniaus aglomeracijoje. Žirmūnų stotis, esanti netoli intensyvaus eismo Kareivių – Kalvarijų – Ozo gatvių sankryžos atspindi transporto įtaką oro kokybei. Senamiesčio stotis atspindi  tankiai žmonių gyvenamo ir gausiai lankomo rajono oro kokybę. Žvėryno stotis yra mišraus tipo, nes įtakos čia turi ne tik gana gausus autotransportas Kęstučio - Sėlių gatvėse, bet ir tankiai žmonių gyvenama aplinka. 
            Matuotos koncentracijos teršalų, kurių vertinimą reglamentuoja ES direktyvos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai: kietųjų dalelių ( KD10 ), kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis už 10 mikronų, sieros dioksido ( SO2 ) , azoto dioksido ( NO2 ), anglies monoksido ( CO ), ozono ( O3), benzeno, švino (1 lentelė). 
            
KD10  koncentacija buvo matuota trijose automatinėse matavimo stotyse. Pagal ES direktyvų ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus, ( KD10 ) koncentracijai taikomos metinė (40 µg/m³) ir 24 valandų (50 µg/m³) ribinės vertės. Iki jų įsigaliojimo datos – 2005.01.01- yra taikomi leistini nukrypimo dydžiai, kasmet juos mažinant. 2003 m. vidutinė metinė norma – ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu – sudarė 44 µg/m³, o 24 valandų –63 µg/m³ ir 24 valandų norma neturi būti viršyta daugiau nei 35 kartus per kalendorinius metus. 
            
2003 m. vidutinė metinė KD10 koncentacija siekė nuo 19 µg/m³ iki 36 µg/m³ ir nei vienoje stotyje neviršijo normos. 
           
Visose stotyse buvo viršyta 24 valandų ribinė vertė. Pagal teisės aktų reikalavimus, 24 valandų norma neturi būti viršyta daugiau nei 35 dienas per metus, tačiau 2003 m. taikytina paros ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu neviršijo 35 parų. 
           
Oro užterštumas labiausiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, stacionarių bei mobilių taršos šaltinių. Palankios sąlygos teršalams kauptis susidaro, kai orus ilgesnį laikotarpį lemia aukšto slėgio laukas - anticiklonas. Tokiais atvejais vyrauja ramūs, be vėjo ir be kritulių orai, naktį ir rytinėmis valandomis dažnai susidaro temperatūros inversijos, dėl to sumažėja vertikalusis oro sluoksnių maišymasis ir susidaro sąlygos teršalams kauptis pažemio sluoksnyje. Tokia situacija dažnai buvo stebima  2003 m. pavasarį. 
            
Išskirtinis šiuo atžvilgiu buvo kovo mėnuo. Per šį mėnesį net 24 kartus buvo viršyta ribinė vertė, o ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu 16 kartų. Kovo pabaigoje šalyje buvo nusistovėję sausi, be kritulių orai, pūtė silpnas vėjas , beveik visai nurimstantis vakarais, todėl susiformavo ypatingai nepalankios teršalų išsisklaidymui meteorologinės sąlygos. Teršalai ėmė kauptis jų išmetimo vietose. Stotyse  prie intensyvaus eismo gatvių bei jų sankryžų buvo fiksuojamos padidintos teršalų koncentracijos. Didžiausios stebimų oro priemaišų vertės buvo fiksuojamos rytais ir vakarais, kai padidėdavo transporto srautai. Siekiant gerinti aplinkos oro kokybę mieste, kartu su miesto savivaldybe buvo imtasi lokalių prevencinių veiksmų: RAAD operatyviai informuodavo apie padėtį, o savivaldybė taikė papildomas gatvių tvarkymo priemones.Gatvių tvarkymo tarnybos buvo įpareigotos greičiau išvežti po žiemos sukauptas gatvių priežiūros atliekas. 
       
Rudens pradžioje ribinių verčių viršijimai buvo minimalūs ir epizodiniai. 
        
Mieste gana aktuali ir privačių gyvenamųjų namų keliama oro taršos problema. Iš individualių kaminėlių išmetama dalis teršalų, kurių apimtys ypač padidėja šaltuoju metų laiku, kai padidėja šilumos energijos gamybos poreikis, o meteorologinės sąlygos nebūna palankios teršalų sklaidai. Tokia situacija dažnai stebima Žvėryno mikrorajone, kuriame vien šių metų pirmą ketvirtį buvo užfiksuota 15 atvejų, kai aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, kurių diametras mažesnis nei 10 mikronų, lygis viršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytą ribinę vertę kartu su leistinu nukrypimo dydžiu ( RV + LN ). Žinoma negalima neįvertinti čia ir transporto įtakos, nes oro taršą čia sąlygoja tiek transportas, tiek stacionarių taršos šaltinių išmetimai.
       
Neigiamas KD10 poveikis žmogaus sveikatai pasireiškia tuo, kad patekusios į žmogaus kvėpavimo takus, juose ir nusėda, sukeldamos ūmius bei lėtinius sveikatos sutrikimus.
      
 Azoto dioksido koncentracija buvo matuota keturiose stotyse. Pagal ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus,  azoto dioksido koncentracijai taikoma metinė (40 µg/m³) ir 1 valandos (200 µg/m³) ribinės vertės. Iki jų įsigaliojimo datos – 2010.01.01- taikomi leistini nukrypimo dydžiai, kasmet juos mažinant. 2003 m. metinė norma – ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu – sudarė 56 µg/m³, o 1 valandos –278 µg/m³. Pagal anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus, 1 valandos norma neturi būti viršyta daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus.
       
 2003 m. vidutinė metinė NO2  koncentacija ir maksimali 1 valandos vertė nei vienoje stotyje neviršijo 2004 m.galiojusių normų. Tačiau Žirmūnų stotyje nustatyti 2 atvejai per metus, kai 1 valandos koncentracija viršijo nuo 2010.01.01 įsigaliosiančią ribinę vertę. Pavojaus slenksčio vertė nebuvo viršyta nei vienoje stotyje.
         Ozono koncentracija matuota Lazdynuose ir Žirmūnuose. Ozono ES direktyvoje ir Aplinkos ministro patvirtintose ozono ore normose ir vertinimo taisyklėse nustatytos tokios normos: 1 val. koncentracijai  - informavimo (180µg/m³) ir pavojaus (240µg/m³)  slenksčiai, 8 val. koncentracijai, skaičiuotai slenkančio vidurkio būdu – siektina vertė (120µg/m³), kuri nuo 2010 m. neturi būti viršyta daugiau nei 25 dienas per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį.
        
2003 m. maksimali 1 valandos vertė Žirmūnuose siekė 122 µg/m³, o Žvėryne 151 µg/m³, t.y nebuvo viršyta nei informavimo, nei pavojaus slenksčiai. Tačiau maksimali 8 val. slenkančio vidurkio vertė Lazdynuose siekė 138 µg/m³.  Ozonas aplinkos ore 2003 metais  Lazdynų stotyje 3 balandžio paras viršijo siektinas ozono koncentracijos vertes, kurios įsigalios nuo 2010 metų. Troposferoje ozonas labiau kenksmingas, nei naudingas, nes didesnė jo koncentracija kenkia žmonių sveikatai. Žirmūnuose, prie intensyvaus eismo gatvės, kur dėl cheminių reakcijų su kitais teršalais ozonas gana greitai suyra, 8 val. slenkančio vidurkio vertė siekė 118 µg/m³. 
        
Sieros dioksido koncentracija Vilniaus mieste buvo nedidelė ir neviršijo nustatytų normų - maksimalios 1 valandos vertės svyravo nuo 41 iki 86 µg/m³ (norma - 425 µg/m³), didžiausias 24 valandų vidurkis nuo 26 iki 30 µg/m3³ ( ribinė vertė – 125 µg/m³) , o vidutinė metinė koncentracija siekė 3 µg/m³ visose stotyse. 
       
Anglies monoksido koncentracija buvo matuota keturiose matavimo stotyse. Maksimali 8 val. slenkančio vidurkio vertė siekė nuo 1 iki 5 µg/m³ (nuo 2005 m. įsigaliosianti 8 val. slenkančio vidurkio ribinė vertė – 10  µg/m³, o 2003 m. 8 val. slenkančio vidurkio ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu –  14 µg/m³). 
      
Benzeno koncentracija matuota Lazdynuose ir Žvėryne. Vidutinės metinės vertės žymiai mažesnės už nustatytą ribinę vertę (nuo 2010.01.01 įsigaliosianti ribinė vertė – 5 µg/m³, o 2003 m. ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu    10 µg/m³). 
      
Švino koncentracija matuota Lazdynuose ir yra taip pat žymiai mažesnė už nustatytą ribinę vertę. Išmatuota metinė ribinė vertė siekė 0,007 µg/m³ (nuo 2005 m. įsigaliosianti ribinė vertė – 0,5 µg/m³, o 2003 m. ribinė vertė kartu su leistinu nukrypimo dydžiu    0,8 µg/m³). 
      
Kiekvienoje oro kokybės kontrolės stotyje buvo matuojami meteorologiniai parametrai ( oro temperatūra ir santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis bei kryptis ). Žirmūnų stotyje buvo fiksuojamas ir transporto srauto intensyvumas. 
       
Pažymėtina, kad 2003 m. automatiniams nuolatiniams matavimams minimalus matavimo duomenų surinkimo procentas ( 90 % ) Lazdynų stotyje nebuvo pasiektas nė vienai tiriamai priemaišai. Tai nulėmė objektyvios, techninio pobūdžio sąlygos. Labai ankštame stoties paviljone techniškai buvo labai sudėtinga išlaikyti tinkamą temperatūrinį režimą. Dažnai, ypač šiltuoju metų laiku, sutrikdavo kondicionieriaus darbas, ne visuomet  patikimai suveikdavo stoties automatinė temperatūros valdymo sistema. Dėl šių priežasčių balandžio 29 d. "perdegė" stoties CO analizatorius, todėl CO duomenų surinkta mažiausiai. Nuo gegužės mėn. 5 d. iki rugpjūčio 28 d. stotis , vengiant didesnių nuostolių, aplamai buvo išjungta. Pilnu režimu ji pradėjo veikti tik nuo spalio mėnesio. 
       
       Dėl analizatoriaus gedimo Žvėryno stotyje mažiau surinkta BZN duomenų (68%). 
      
Apibendrinant reikia pasakyti, kad aplinkos oro kokybė Vilniaus aglomeracijoje, kaip ir visoje šalyje, yra gera ir belieka stengtis, taikant atitinkamas priemones, ją išsaugoti, kad ji atitiktų subalansuotos plėtros principus ir aukštą aplinkos bei žmonių sveikatos apsaugos lygį.


Priedai: