Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Oro kokybės metinių duomenų apžvalga

2013 m. oro kokybės tyrimų Vilniaus aglomeracijoje apžvalga

2014-03-20

2013 m. oro kokybės tyrimų Vilniaus aglomeracijoje apžvalga

 2013 metais Vilniaus aglomeracijoje oro kokybė buvo tiriama keturiose Vilniaus miesto automatizuotose oro užterštumo matavimo stotyse (OKT): Senamiesčio (įrengta Pilies g.25 a), Lazdynų (prie televizijos bokšto), Žirmūnų (netoli Kareivių ir Kalvarijų g. sankirtos), Savanorių pr. (netoli Žemaitės g.) seniūnijose. Lazdynų oro kokybės tyrimų stotis, įrengta atokiau nuo gatvių ir kitų taršos šaltinių ir yra foninė Vilniaus aglomeracijoje. Žirmūnų stotis, esanti netoli intensyvaus eismo Kareivių – Kalvarijų – Ozo gatvių sankryžos geriausiai atspindi transporto taršą oro kokybei. Senamiesčio stotis įrengta tankiai apstatytame gyvenamajame, gausiai žmonių lankomame rajone. Savanorių pr. stotis yra mišraus tipo, nes įtakos čia turi ne tik gana gausus autotransportas, bet ir tankiai žmonių gyvenama aplinka. Taip pat oro kokybei šiame rajone didelės įtakos gali turėti ir netoliese - Žemuosiuose Paneriuose - esančių pramonės bei energetikos įmonių išmetimai.

Matuotos koncentracijos teršalų, kurių vertinimą reglamentuoja ES direktyvos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai: kietųjų dalelių ( KD10 ),  kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis už 10 mikronų, ( KD2,5 ),  kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis už 2,5 mikronų, sieros dioksido ( SO2 ) , azoto dioksido ( NO2 ), anglies monoksido ( CO ), ozono ( O3), benzeno. (1 lentelė).

 Kietųjų dalelių (KD10)  koncentracija 2013 m. matuota visose automatinėse matavimo stotyse. Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir ES direktyvų reikalavimais,  KD10 koncentracijos vertinimui taikomos normos:

Teršalas

 

Žmonių sveikatos apsaugai nustatytos normos

Koncentracija, µg/m³)

Vidurkinimo laikotarpis

 

 Kietosios dalelės KD10

 

 

 50

24 val. (neturi būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus)

40

Kalendoriniai metai

 

2005.01.01 ( KD10 ) koncentracijai taikomos metinė (40 µg/m³) ir 24 valandų (50 µg/m³) ribinės vertės.  24 val. norma neturi būti viršyta daugiau nei 35 kartus per kalendorinius metus.

 2013  m. vidutinė metinė KD10 koncentacija siekė nuo 16 µg/m³ Lazdynuose iki 38 µg/m³ Žirmūnuose ir neviršijo normos.

 Didžiausios iš vidutinių paros koncentracijų svyravo nuo 56 µg/m³ Lazdynuose iki 118 µg/m³ Senamiestyje. Reikia paminėti, kad visose stotyse viršijo 24 val. ribinę vertę. 2013 m. galiojusi norma Lazdynuose viršijo 3 paras, Žirmūnuose - 43, Savanorių pr. – 13, o Senamiestyje – 22 paras. Pagal teisės aktų reikalavimus, paros norma neturi būti viršyta daugiau nei 35 kartus per kalendorinius metus. 2013 m.  tik vienoje stotyje (Žirmūnuose) buvo viršyta 35 paros.  Iš tyrimų rezultatų matome, kad  gatvėse, prie intensyvaus eismo, kietųjų dalelių koncentracija didesnė.

 Oro užterštumas labiausiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, teršalų emisijos apimčių, miesto infrastruktūros. Vilniuje, kur intensyvus transporto eismas ir daug stacionarių taršos šaltinių, susidaro palankios sąlygos teršalams kauptis, kai orus

 ilgesnį laikotarpį lemia aukšto slėgio laukas - anticiklonas. Tuomet vyrauja ramūs, be vėjo ir kritulių orai, dėl to sumažėja vertikalusis oro sluoksnių maišymasis ir susidaro sąlygos teršalams kauptis pažemio sluoksnyje. Esant palankioms teršalų sklaidai oro sąlygoms ( smarkus vėjas ir krituliai), į orą patekę teršalai išsklaidomi, išplaunami ar nusodinami.  Žinoma reikia įvertinti ir transporto įtaką, nes oro taršą įtakoja tiek transportas, tiek stacionarių taršos šaltinių išmetimai.  Padidėjęs aplinkos oro užterštumas stebėtas sausio, balandžio ir spalio  mėnesiais , kai buvo viršyta ribinė vertė.

 

 Sausio mėnesį dažnai vyravo nepalankios sąlygos teršalams sklaidytis ir oro užterštumo padidėjimą įtakojo – transportas ir stacionarūs taršos šaltiniai (daugiausiai energetikos įmonės ir individualių namų šildymo įrenginiai). Žiemos mėnesiais  daugiausia įtakos oro užterštumui kietosiomis dalelėmis Vilniuje turėjo padidėję teršalų išmetimai per šalčius suintensyvėjus šiluminės energijos gamybai.

 Smulkesnė kietųjų dalelių frakcija – dalelės iki 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens  (KD2,5) Vilniuje nuo 2007 m. matuojama Žirmūnų OKT stotyje. Pagal Lietuvos ir ES teisės aktų reikalavimus KD2,5 koncentracijos vertinimui taikoma vidutinė metinė ribinė vertė (25 µg/m³), kurios įsigaliojimo data 2015 m. sausio 1d. 2013 m. Žirmūnų OKT stotyje vidutinė metinė KD2,5 koncentracija siekė 23 µg/m³  buvo 21% didesnė nei 2012 m., tačiau neviršijo nustatytos normos. Didesnė smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija, nustatyta šildymo sezono metu (sausio-balandžio ir spalio-gruodžio mėnesiais). Stebint nuo 2009 m.duomenis, matome, kad KD2,5 koncentracija didėja.

 Azoto dioksido koncentracija buvo matuota keturiose stotyse. Pagal ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus,  azoto dioksido koncentracijai taikoma metinė (40 µg/m³) ir 1 valandos (200 µg/m³) ribinės vertės. 2013 m. metinė norma – ribinė vertė – sudarė nuo 15 µg/m³ (Lazdynuose) iki 35 µg/m³ (Žirmūnuose), o 1 valandos – nuo 96 (Lazdynuose) iki 192 µg/m³. (Žirmūnuose). Pagal anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus, 1 valandos norma neturi būti viršyta daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus. 2013 m. vidutinė metinė NO2 koncentracija ir maksimali 1 valandos vertė nei vienoje stotyje neviršijo 2013 m. galiojusios normos. Pavojaus slenksčio vertė nebuvo viršyta nei vienoje stotyje.

             Ozono koncentracija matuota Lazdynuose ir Žirmūnuose. Ozono ES direktyvoje ir Aplinkos ministro patvirtintose ozono ore normose ir vertinimo taisyklėse nustatytos tokios normos: 1 val. koncentracijai  - informavimo (180µg/m³) ir pavojaus (240µg/m³)  slenksčiai, 8 val. koncentracijai, skaičiuotai slenkančio vidurkio būdu – siektina vertė 123 µg/m³ (Lazdynuose), kuri nuo 2010 m. neturi būti viršyta daugiau nei 25 dienas per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį.

 2013 m. maksimali 1 valandos vertė Lazdynuose siekė 130 µg/m³, o Žirmūnuose 126 µg/m³, t.y nebuvo viršyta nei informavimo, nei pavojaus slenksčių. 2013 m. Lazdynuose užfiksuotos 1 dieną, kai 8 valandų O3 koncentracijos vidurkis viršijo 120 µg/m³, o maksimali 8 valandų vidurkio vertė siekė 123 µg/m³. 2010 m. įsigaliojusi norma (120 µg/m³neturi būti viršijama daugiau nei 25 kartus per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį) buvo neviršyta – pastarųjų trijų metų (2011– 2013 m) laikotarpiu vidutiniškai siektina vertė Lazdynuose buvo viršijama  4 dienas kasmet. Žirmūnų stotyje nebuvo viršijimų. 2012 m., kaip ir ankstesniais metais, informavimo ir pavojaus slenksčiai nebuvo viršyti. Troposferoje ozonas labiau kenksmingas, nei naudingas, nes didesnė jo koncentracija kenkia žmonių sveikatai.

 Sieros dioksido koncentracija Vilniaus mieste buvo nedidelė ir neviršijo nustatytų normų - maksimalios 1 valandos vertės svyravo nuo 16 µg/m³ Senamiestyje iki 29 µg/m³ Lazdynuose (norma - 350 µg/m³), didžiausias 24 valandų vidurkis nuo 6 µg/m³ Lazdynuose iki 8 µg/m³ Senamiestyje ir Savanorių pr.( ribinė vertė – 125 µg/m³), o vidutinė metinė koncentracija tesiekė po 2 µg/m³ visose stotyse.

 Anglies monoksido koncentacija buvo matuota dviejose matavimo stotyse. Maksimali 8 val. slenkančio vidurkio vertė siekė nuo 2 mg/m³ iki 3 mg/m³ (8 val. slenkančio vidurkio ribinė vertė – 10 mg/m³).

             Apibendrinant reikia pasakyti, kad aplinkos oro kokybė Vilniaus aglomeracijoje, yra gera ir belieka stengtis, ją išsaugoti.