Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Oro kokybės metinių duomenų apžvalga

2016 m. oro kokybės tyrimų Vilniaus aglomeracijoje apžvalga

2017-02-06

2016 metais Vilniaus aglomeracijoje oro kokybė buvo tiriama keturiose Vilniaus miesto automatinėse oro užterštumo matavimo stotyse (OKT): Senamiesčio (įrengta Vokiečių g 2), Lazdynų (prie televizijos bokšto), Žirmūnų (netoli Kareivių ir Kalvarijų g. sankirtos), Savanorių pr. (netoli Žemaitės g.) seniūnijose. Lazdynų oro kokybės tyrimų stotis, įrengta atokiau nuo gatvių ir kitų taršos šaltinių ir yra foninė Vilniaus aglomeracijoje. Žirmūnų stotis įrengta prie intensyvaus eismo Kareivių – Kalvarijų – Ozo gatvių sankryžos geriausiai atspindi transporto taršą oro kokybei. Senamiesčio stotis įrengta tankiai apstatytame gyvenamajame, gausiai žmonių lankomame rajone. Savanorių pr. stotis yra mišraus tipo, nes įtakos čia turi ne tik gana gausus autotransportas, bet ir tankiai žmonių gyvenama aplinka. Taip pat oro kokybei šiame rajone didelės įtakos gali turėti ir netoliese - Žemuosiuose Paneriuose - esančių pramonės bei energetikos įmonių išmetimai.

 

Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse nepertraukiamai matuotos koncentracijos teršalų, kurių vertinimą reglamentuoja ES direktyvos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai: kietųjų dalelių ( KD10 ),  kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis už 10 mikronų, ir dar smulkesnių, iki 2,5 mikrometrų aerodinaminio skersmens kietųjų dalelių  KD2,5,  sieros dioksido ( SO2 ) , azoto dioksido ( NO2 ), anglies monoksido ( CO ), ozono ( O3), benzeno. (1 lentelė).

 

Kietųjų dalelių (KD10)  koncentracija 2016 m. matuota visose 4-iose Vilniaus  OKT stotyse, kietųjų dalelių KD2,5 – Žirmūnų stotyje.Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais KD10 ir KD2,5 koncentracijos vertinimui taikomos normos:

 

 

Teršalas

 

Žmonių sveikatos apsaugai nustatytos normos

 

Vidurkinimo laikotarpis

 

 

Ribinė vertė

 

 

 

 

Kietosios dalelės KD10

 

 

 

 

 

24 valandos

 

 

50 µg/m³ (neturi būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus)

 

 

1 metai

 

 

40 µg/m³

 

 

Kietosios dalelės KD2,5

 

 

1 metai

 

 

25 µg/m³

 

 

 

2005.01.01 ( KD10 ) koncentracijai taikomos metinė (40 µg/m³) ir 24 valandų (50 µg/m³) ribinės vertės.  24 val. norma neturi būti viršyta daugiau nei 35 kartus per kalendorinius metus.

 

 

2016  m. vidutinė metinė KD10 koncentacija siekė nuo 21 µg/m³ Savanoriuose iki 34 µg/m³ Žirmūnuose ir neviršijo normos.

 

 

Didžiausios iš vidutinių paros koncentracijų svyravo nuo 108 µg/m³ Lazdynuose iki 158 µg/m³ Senamiestyje. Reikia paminėti, kad visose stotyse viršijo 24 val. ribinę vertę. 2016 m. galiojusi norma Lazdynuose viršijo 7 paras, Žirmūnuose - 34, Savanorių pr. – 12, o Senamiestyje – 14 parų. Pagal teisės aktų reikalavimus, paros norma neturi būti viršyta daugiau nei 35 kartus per kalendorinius metus. 2016 m.  nei vienoje stotyje nebuvo viršytos 35 paros.  Daugiausia KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų užfiksuota sausio, kovo ir balandžio mėn.

 

 

Oro užterštumas labiausiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, teršalų emisijos apimčių, miesto infrastruktūros. Vilniuje, kur intensyvus transporto eismas ir daug stacionarių taršos šaltinių, susidaro palankios sąlygos teršalams kauptis, kai orus

 

 

ilgesnį laikotarpį lemia aukšto slėgio laukas - anticiklonas. Tuomet vyrauja ramūs, be

 

 

vėjo ir kritulių orai, dėl to sumažėja vertikalusis oro sluoksnių maišymasis ir susidaro sąlygos teršalams kauptis pažemio sluoksnyje. Esant palankioms teršalų sklaidai oro sąlygoms ( smarkus vėjas ir krituliai), į orą patekę teršalai išsklaidomi, išplaunami ar nusodinami.

 

 

Žinoma reikia įvertinti ir transporto įtaką, nes oro taršą įtakoja tiek transportas, tiek stacionarių taršos šaltinių išmetimai.

 

 

Analizuojant 2016 m. duomenis pastebima, kad šildymo sezono mėnesiais daugiausiai įtakos oro užterštumui kietosiomis dalelėmis Vilniuje turėjo padidėję teršalų išmetimai per šalčius suintensyvėjus šiluminės energijos gamybai.Taip pat oro užterštumo padidėjimą dažniausiai lėmė keliamos dulkės nuo nevalytų gatvių kovo- balandžio mėnesiais. Transporto keliama tarša išlieka aktuali visais metų sezonais.

 

 

Kietųjų dalelių koncentracija KD2,5 Vilniuje matuojama Žirmūnų OKT stotyje. Smulkesnė kietųjų dalelių frakcija – dalelės iki 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens  (KD2,5) Vilniuje nuo 2007 m. matuojama Žirmūnų OKT stotyje. Pagal Lietuvos ir ES teisės aktų reikalavimus KD2,5 koncentracijos vertinimui taikoma vidutinė metinė ribinė vertė (25 µg/m³), kurios įsigaliojimo data 2015 m. sausio 1d. 2016 m. Žirmūnų OKT stotyje vidutinė metinė KD2,5 koncentracija siekė 20 µg/m³ ir neviršijo nustatytos normos.

 

 

                        Ozono koncentracija matuota Lazdynuose ir Žirmūnuose. Ozono ES direktyvoje ir Aplinkos ministro patvirtintose ozono ore normose ir vertinimo taisyklėse nustatytos tokios normos:

 

Teršalas

 

Žmonių sveikatos apsaugai nustatytos normos

 

Vidurkinimo laikotarpis

 

 

Siektina vertė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ozonas

 

 

(O3)

 

 

 

 

 

8 valandos*

 

 

120 µg/m³ neturi būti viršijama  daugiau kaip 25 dienas per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį

 

 

 

 

 

Informavimo slenkstis

 

1 valanda**

 

 

120 µg/m³

 

 

 

 

Pavojaus slenkstis

 

1 valanda**

 

 

240 µg/m³

 

 

 

 

*Nustatoma vadovaujantis 2001 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.591/640 ,,Dėl aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu,švinu,kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo,, 8 priedo 3 dalies reikalavimais;

 

**Matuojama arba prognozuojama tris valandas iš eilės.

 

             Lazdynų stotyje, įrengtoje, atokiau nuo taršos šaltinių, tikėtinos didžiausios ozono koncentracijos vertės, o Žirmūnų stotyje, esančioje prie intensyvaus eismo gatvės, dėl cheminių reakcijų su kitais teršalais ozonas gana greitai suyra, todėl jo koncentracija čia paprastai būna mažesnė. Maksimali 8 valandų vidurkio vertė Lazdynuose siekė 128 µg/m³, Žirmūnuose – 115 µg/m³. Lazdynuose pavasarį ir vasarą užfiksuotos 2 dienos, kai 8 valandų O3 koncentracijos vidurkis viršijo 120 µg/m³, Žirmūnuose 8 valandų O3 koncentracijos viršijimų neužfiksuota. 120 µg/m³ neturi būti viršijama daugiau nei 25 dienas per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį. Pastarųjų trijų metų (2014 – 2016 m.) laikotarpiu šis kriterijus Lazdynuose buvo viršijamas vidutiniškai po 4 dienas, Žirmūnų OKT stotyje – po 2 dienas kasmet.

 

 

            Maksimali 1 valandos koncentracija Vilniaus OKT stotyse siekė 142 Lazdynuose – 122 µg/m³ Žirmūnuose. Informavimo ir pavojaus slenksčiai nebuvo viršyti.

 

Azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), benzeno (C6H6) ir sunkiųjų metalų (Pb, As, Ni, Cd) koncentracijos vertinimui taikomos Lietuvos teisės aktuose nustatytos normos:

 

Teršalas

 

Žmonių sveikatos apsaugai nustatytos normos

 

Vidurkinimo laikotarpis

 

 

Ribinė vertė

 

SO2

 

 

1 valanda (negali būti viršyta daugiau nei 24 kartus per metus)

 

 

350 µg/m³

 

24 valandos (negali būti viršyta daugiau nei 3 kartus per metus)

 

 

125 µg/m³

 

NO2

 

 

1 valanda (negali būti viršyta daugiau nei 18 kartų per metus)

 

 

200 µg/m³

 

1 metai

 

 

  40 µg/m³

 

CO

 

 

8 valandos

 

 

  10 mg/m³

 

Benzenas

 

 

1 metai

 

 

    5 µg/m³

 

Švinas

 

 

1 metai

 

 

 0,5 µg/m³

 

 

 

 

 

 

 

Siektina vertė

Arsenas

 

 

1 metai

 

 

   5 ng/m³

Nikelis

 

 

1 metai

 

 

 20 ng/m³

Kadmis

 

 

1 metai

 

 

   5 ng/m³

 

 

 

 

 

 

Pavojaus slenkstis

 

SO2

 

 

1 valanda*

 

 

 500 µg/m³

NO2

 

 

1 valanda*

 

 

 400 µg/m³

 

 

 

*matuojama tris valandas iš eilės vietovėse, kukios yra tipinės pagal oro kokybę maždaug 100 km2 teritorijoje arba visoje aglomeracijoje, pasirenkant mažesnę.

 

Azoto dioksido koncentracija buvo matuota keturiose stotyse. Pagal ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus,  azoto dioksido koncentracijai taikoma metinė (40 µg/m³) ir 1 valandos (200 µg/m³) ribinės vertės. 2016 m. metinė norma – ribinė vertė – sudarė nuo 15 µg/m³ (Lazdynuose) iki 39 µg/m³ (Žirmūnuose), o 1 valandos – nuo 98 (Lazdynuose) iki 218 µg/m³. (Žirmūnuose). Pagal anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus, 1 valandos norma neturi būti viršyta daugiau nei 18 kartų per kalendorinius metus. 2016 m. vidutinė metinė NO2 koncentracija ir maksimali 1 valandos vertė tik vienoje stotyje (Žirmūnuose) viršijo 2016 m. galiojusios normos. Pavojaus slenksčio vertė nebuvo viršyta nei vienoje stotyje.

 

 

Sieros dioksido koncentracija Vilniaus mieste buvo nedidelė ir neviršijo nustatytų normų - maksimalios 1 valandos vertės svyravo nuo 10 µg/m³ Savanorių pr. iki 23 µg/m³ Lazdynuose ir Senamiestyje (norma - 350 µg/m³), didžiausias 24 valandų vidurkis nuo 6 µg/m³ Savanoriuose iki 12 µg/m³ Lazdynuose ( ribinė vertė – 125 µg/m³), o vidutinė metinė koncentracija tesiekė po 3 µg/m³ (Senamiestyje ir Savanorių pr.) ir 4 µg/m³ Lazdynuose.

 

Anglies monoksido koncentacija buvo matuota trijose matavimo stotyse. Maksimali 8 val. slenkančio vidurkio vertė siekė nuo 2 mg/m³ iki 7 mg/m³ (8 val. slenkančio vidurkio ribinė vertė – 10 mg/m³).

 

 

Vidutinės metinės arseno, švino, kadmio ir nikelio koncentracijos yra nedidelės ir nesiekia leidžiamos koncentracijos.

 

            Apibendrinant reikia pasakyti, kad aplinkos oro kokybė Vilniaus aglomeracijoje, yra gera ir belieka stengtis, ją išsaugoti.

 

 


Priedai: